Išlaikyti dėmesį tapo vienu didžiausių šiuolaikinio gyvenimo iššūkių. Skambantys telefonai, pranešimai, socialiniai tinklai, žinutės, informacijos perkrova, triukšmas, rūpesčiai ir susikaupusios užduotys nuolat konkuruoja dėl mūsų dėmesio. Dažnai dieną pradedame su gerais ketinimais, bet baigiame jausdami, kad buvome užsiėmę, bet iš tikrųjų nepasiekėme pažangos ties tuo, kas buvo svarbu.
Venkite blaškymosi nereiškia gyventi izoliuotai ar pašalinti visus aplinkinius dirgiklius. Tikslas – išmokti geriau apsaugoti savo dėmesį ir nukreipti energiją į tai, kas iš tiesų svarbu. Atlikus kelis paprastus pakeitimus savo rutinoje, aplinkoje ir užduočių organizavime, galima dirbti ar mokytis aiškiau, produktyviau ir ramiau.
Šiame straipsnyje rasite praktinių patarimų, kaip išvengti blaškymo ir išlikti susikaupusiam ties svarbiomis užduotimis.
Supraskite, kas jus labiausiai blaško.
Prieš bandant pagerinti susikaupimą, svarbu nustatyti pagrindinius blaškymo veiksnius. Kai kuriems žmonėms problema yra jų mobilusis telefonas. Kitiems tai per daug atidarytų skirtukų kompiuteryje, pokalbiai aplinkoje, nerimas dėl namų ruošos darbų arba neaiškumas, ką daryti pirmiausia.
Kelias dienas stebėkite, kada prarandate susikaupimą. Užsirašykite, kokios situacijos priverčia jus nutraukti užduotį. Tai gali būti pranešimas, žinutė, noras patikrinti socialinius tinklus, alkis, nuovargis ar tiesiog abejonės dėl kito žingsnio.
Ši diagnozė padeda išspręsti tinkamą problemą. Jei didžiausias jūsų dėmesį blaškantis dalykas yra mobilusis telefonas, vien sutvarkyti stalą nepakaks. Jei problema yra planavimo stoka, vien pranešimų nutildymas jos taip pat neišspręs.
Savo elgesio modelių supratimas yra pirmas žingsnis norint atgauti dėmesio kontrolę.
Prieš pradėdami nustatykite prioritetus.
Viena didžiausių išsiblaškymo priežasčių yra dienos pradžia nežinant, kas iš tikrųjų svarbu. Kai viskas atrodo skubu, bet koks trukdis ima viršų. Atsakote į žinutes, atidarote el. laiškus, sprendžiate smulkius neišspręstus klausimus ir galiausiai atidedate pagrindinę užduotį.
Prieš pradėdami dirbti ar mokytis, pasirinkite nuo vienos iki trijų prioritetinių užduočių. Šios užduotys turėtų atspindėti tai, kas tą dieną duos daugiausiai rezultatų.
Didelis sąrašas gali sukelti nerimą ir blaškymąsi. Kita vertus, trumpas sąrašas padeda išlaikyti aiškumą. Paklauskite savęs: jei šiandien galėčiau pasiekti tik vieną dalyką, koks jis būtų?
Nusistatydami prioritetus, sukuriate filtrą. Lengviau pasakyti „ne“ blaškymuisi, nes tiksliai žinote, kur reikia nukreipti savo energiją.
Suskaidykite dideles užduotis į mažesnes dalis.
Didelės užduotys dažnai veda prie atidėliojimo. Kai kažkas atrodo pernelyg sudėtinga, smegenys ieško palengvėjimo lengvesnėje veikloje, pavyzdžiui, tikrindamos žinutes ar tvarkydamos nesvarbius dalykus.
Kad to išvengtumėte, dideles užduotis suskirstykite į mažesnius, konkrečius veiksmus. Užuot rašę “parašyti ataskaitą”, suskirstykite ją į “rinkti duomenis”, “sukurti struktūrą”, “parašyti įvadą”, “sukurti diagramas” ir “peržiūros tekstą”.
Toks suskirstymas sumažina pradinį pasipriešinimą. Pradėti nuo mažo žingsnelio atrodo daug paprasčiau nei imtis visos užduoties.
Be to, kiekvienas mažas pasiekimas sukuria progreso pojūtį, kuris padeda išlaikyti motyvaciją.
Sutvarkykite savo darbo ar studijų aplinką.
Aplinka tiesiogiai veikia susikaupimą. Stalas, pilnas popierių, puodelių, laidų, palaidų daiktų ir nereikalingų daiktų, padidina išsiblaškymo tikimybę.
Prieš pradėdami svarbią užduotį, sutvarkykite aplinkinę erdvę. Matomumo zonoje laikykite tik tai, ko jums reikės. Jei ketinate mokytis, pasilikite užrašų knygelę, knygą, rašiklį ir kompiuterį. Jei ketinate dirbti, pasilikite tik būtiniausius dokumentus ir įrankius.
Vizualinė organizacija padeda protui susikaupti. Kuo mažiau dirgiklių konkuruos dėl jūsų dėmesio, tuo lengviau bus pasiekti susikaupimo būseną.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į patogumą. Tinkama kėdė, geras apšvietimas, ventiliacija ir taisyklinga laikysena padeda išvengti diskomforto, kuris trukdo susikaupti.
Pranešimų valdymas
Pranešimai yra vienas didžiausių susikaupimo priešų. Kiekvienas garsas, vibracija ar vaizdinis įspėjimas pertraukia jūsų minčių eigą, ir gali prireikti kelių minučių, kad atgautumėte tą patį susikaupimo lygį.
Išjunkite pranešimus iš nebūtinų programėlių. Socialiniai tinklai, programėlių parduotuvės, žaidimai, naujienos ir nesvarbios grupės neprivalo nuolat traukti jūsų dėmesio.
Svarbių užduočių metu naudokite fokusavimo režimą, lėktuvo režimą arba tylųjį režimą. Jei negalite išjungti visko, leiskite bendrauti tik su skubiais kontaktais.
Taip pat naudinga nustatyti konkretų laiką žinutėms ir el. laiškams tikrinti. Tokiu būdu nebereaguosite į kiekvieną naują pranešimą ir pradėsite kontroliuoti, kada su jais elgiatės.
Venkite daugiafunkcinio darbo.
Daugelis žmonių mano, kad daugiafunkcinis darbas didina produktyvumą, tačiau dažniausiai yra priešingai. Užduočių kaitaliojimas reikalauja protinių pastangų ir mažina darbo kokybę.
Atsakymas į žinutes rašant tekstą, dalyvavimas paskaitose atidarius socialinius tinklus arba dalyvavimas susitikime tvarkant el. laiškus sutrikdo susikaupimą ir padidina klaidų tikimybę.
Geriausia strategija – daryti po vieną dalyką. Pasirinkite užduotį, nustatykite jai laiką ir susitelkite tik į ją.
Kai kyla kita idėja ar laukianti užduotis, greitai užsirašykite ją ant popieriaus arba programėlėje ir grįžkite prie to, ką darėte. Taip nepamiršite problemos, bet ir nenutrauksite pagrindinės užduoties.
Naudokite laiko blokus
Darbas ar mokymasis be aiškių ribų gali būti varginantis. Naudinga technika – suskirstyti savo dieną į laiko blokus. Kiekvieno bloko metu jūs skiriate save konkrečiai užduočiai.
Pavyzdžiui, galite skirti 50 minučių ataskaitos rašymui, padaryti 10 minučių pertrauką ir dar 40 minučių medžiagos peržiūrai. Kitas variantas – naudoti „Pomodoro“ techniką, kai 25 minutės skiriamos sutelktam darbui, o po to daroma 5 minučių pertrauka.
Svarbu susikurti saugius susikaupimo laikotarpius. Žinojimas, kad reikia susikaupti tam tikrą laiką, padaro užduotį lengviau pakeliamą ir padeda išvengti nesibaigiančių pastangų jausmo.
Pertraukų metu atsikelkite, atsigerkite vandens, pasitempkite arba pailsinkite akis. Venkite kiekvienos pertraukos paversti socialiniais tinklais, nes tai gali apsunkinti susikaupimą.
Pradėkite nuo svarbiausios dalies.
Kai atidedame svarbiausią užduotį, padidiname riziką jos nebaigti. Netikėti įvykiai, nuovargis ir blaškymasis linkę daugėti visą dieną.
Kai tik įmanoma, pirmiausia atlikite tai, kas reikalauja daugiausia dėmesio. Jei turite sudėtingą ataskaitą, svarbią temą, kurią reikia išstudijuoti, ar priimti svarbų sprendimą, pirmenybę teikite tam laikui, kai jūsų energijos lygis yra didžiausias.
Daugeliui žmonių šis laikas yra rytas. Kitiems tai gali būti popietė arba vakaras. Svarbiausia yra nustatyti produktyviausią savo laikotarpį ir skirti tą laiką tikrai svarbioms užduotims.
Negaiškite geriausio laiko vien automatizuotoms užduotims.
Sumažinkite lengvą prieigą prie blaškančių veiksnių.
Valios jėga silpnėja, kai blaškymasis yra vos už kelių žingsnių. Todėl gera strategija yra apsunkinti prieigą prie to, kas labiausiai trukdo.
Palikite telefoną kitame kambaryje. Atsijunkite nuo socialinių tinklų naršyklėje. Naudokite svetainių blokavimo priemones, kai esate sutelkę dėmesį. Pašalinkite laiką užimančias programas iš pagrindinio ekrano.
Taip pat verta sukurti fizines kliūtis. Jei jus blaško televizorius, dirbkite kitame kambaryje. Jei jus blaško triukšmas, naudokite ausines arba rinkitės tylesnį laiką.
Kuo mažiau pastangų reikia norint atitraukti dėmesį, tuo didesnė tikimybė prarasti susikaupimą. Ir atvirkščiai: kuo sunkiau pasiekti blaškantį veiksnį, tuo lengviau bus susikaupti ties užduotimi.
Rūpinkitės savo energija, o ne tik savo laiku.
Susikaupimas priklauso ne tik nuo tvarkaraščių. Jis taip pat priklauso nuo fizinės ir psichinės energijos. Prastas miegas, prasta mityba, sėslus gyvenimo būdas ir per didelis stresas mažina gebėjimą susikaupti.
Pakankamas miegas, vandens gėrimas, pertraukų darymas ir kūno judinimas yra paprasti veiksmai, kurie pagerina našumą. Ilgas darbas be poilsio gali atrodyti produktyvus, tačiau tai dažniausiai sumažina dėmesio kokybę.
Taip pat svarbu gerbti savo ribas. Jei esate išsekę, jums gali prireikti tikros pertraukos, o ne papildomo spaudimo.
Tvarus produktyvumas atsiranda iš pastangų ir atsigavimo pusiausvyros.
Sukurkite iniciacijos ritualus.
Paprastas ritualas prieš darbą padeda smegenims pereiti į susikaupimo režimą. Tai gali būti stalo sutvarkymas, vandens butelio paruošimas, tik būtiniausių priemonių atidarymas, instrumentinės muzikos įjungimas arba savo prioritetų peržiūra.
Šie maži signalai sukuria perėjimą tarp išsiblaškymo ir susikaupimo. Kartojant veiksmus, smegenys supranta, kad šis veiksmų rinkinys rodo svarbios užduoties pradžią.
Ritualo nereikia ilgai tęsti. Pakanka dviejų ar trijų minučių. Svarbiausia jį kartoti kaskart, kai norite pradėti susikaupimo laikotarpį.
Sužinokite, kaip elgtis su trukdžiais.
Ne visus trukdžius galima pašalinti. Žmonės skambina, kyla problemų ir nutinka netikėtų įvykių. Todėl svarbu turėti būdą, kaip reaguoti į trukdžius.
Jei kas nors jūsų ko nors paklaus, kol dirbate su svarbia užduotimi, įvertinkite, ar tai tikrai skubu. Jei ne, pasakykite, kad atsakysite vėliau. Naudingos paprastos frazės, pavyzdžiui: “Dabar baigiu užduotį, ar galiu į ją pažiūrėti po pusvalandžio?”
Kai jus pertraukia darbas, greitai užsirašykite, kur baigėte, prieš imdamiesi kitos užduoties. Taip vėliau bus lengviau tęsti.
Susikaupimas nepriklauso nuo to, ar niekada nebūni pertraukiamas, bet nuo gebėjimo greitai grįžti į vėžes.
Peržiūrėkite savo dieną ir pakoreguokite rutiną.
Dienos pabaigoje atlikite trumpą apžvalgą. Ką jums pavyko pasiekti? Kur praleidote daugiausia laiko? Kokie trukdžiai blaškė dėmesį? Ką galima būtų pakoreguoti rytoj?
Ši apžvalga neturėtų sukelti kaltės, o veikiau pamoka. Galbūt suprasite, kad reikia anksčiau išjungti pranešimus, geriau planuoti užduotis arba daryti pertraukas konkrečiu laiku.
Atlikus nedidelius kasdienius pakeitimus, jūsų rutina tampa efektyvesnė.
Išvada
Gebėjimas išvengti blaškymosi ir susikaupti ties svarbiomis užduotimis yra įgūdis, kurį galima išsiugdyti. Tai nepriklauso nuo tobulumo, o nuo sąmoningų pasirinkimų ir nuoseklių įpročių.
Prioritetų nustatymas, aplinkos tvarkymas, pranešimų valdymas, kelių užduočių vienu metu vengimas, laiko blokų naudojimas ir energijos taupymas yra paprasti veiksmai, kurie daro didelį skirtumą.
Pasaulyje, pilname stimulų, dėmesio saugojimas yra būdas įvertinti savo laiką. Kai išmokstate sutelkti dėmesį į tai, kas iš tikrųjų svarbu, dirbate geriau, mokysitės efektyviau ir užbaigiate dieną su didesniu pažangos jausmu.
